ĮSTATAI
1.BENDROJI DALIS
1.1 Lietuvos ortopedų traumatologų draugija (toliau – Draugija) yra savanoriška, savarankiška organizacija, vienijanti Lietuvos respublikos gydytojus ortopedus traumatologus, vaikų ortopedus traumatologus ir protezuotojus. Teisinė forma – asociacija.
1.2 Draugija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais įstatymais, teisės aktais bei šiais įstatais.
1.3 Draugija yra juridinis asmuo nuo įstatų įregistravimo dienos, turi savarankišką balansą, antspaudą su savo pavadinimu, savo emblemą ir ženklą, atsiskaitomąją sąskaitą Lietuvoje įregistruotame banke.
1.4 Draugijos būstinė – Eivenių g.2, LT- 50009 Kaunas. Tel./faksas- 37 326282
1.5 Draugija yra paramos gavėja.
2. DRAUGIJOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
2.1. Draugijos tikslas yra gerinti ligonių su traumomis ir ortopedinėmis ligomis gydymo rezultatus, vystyti ortopedijos traumatologijos pagalbos kokybę bei mokslą Lietuvoje.
2.2. Draugijos uždaviniai:
– Kelti ortopedų traumatologų profesinę kvalifikaciją.
– Analizuoti traumų ir ortopedinių susirgimų paplitimą Lietuvoje.
– Nagrinėti traumų ir ortopedinių susirgimų gydymo rezultatus, teikti rekomendacijas organizuojant šio profilio ligonių gydymą, medicininę ir socialinę reabilitaciją.
– Analizuoti ir šalinti ilgalaikio nedarbingumo ir invalidumo atvejų medicinines priežastis.
– Aktyviai dalyvauti gydytojų ortopedų traumatologų atestacijos procese.
– Propaguoti praktinėje veikloje pasaulinę ortopedijos traumatologijos mokslinę patirtį.
– Palaikyti kūrybinius bendradarbiavimo ryšius su to paties arba artimo profilio draugijomis, veikiančiomis kitose šalyse.
– Ugdyti tarpusavio bendradarbiavimą.
– Dalyvauti leidybinėje veikloje, leisti mokslo darbų rinkinius, metodines rekomendacijas, vadovėlius, monografijas ir jas recenzuoti.
– Dalyvauti išradybinėje veikloje.
– Užtikrinti efektyvų Draugijos ir kiekvieno jos nario dalyvavimą EFORT veikloje.
3. DRAUGIJOS NARIAI. JŲ TEISĖS IR PAREIGOS
3.1. Draugijos nariu gali būti kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, pritariantis Draugijos tikslams, pripažįstantis šiuos įstatus, dalyvaujantis jos veikloje ir mokantis nario mokestį, turintis medicininį išsilavinimą ir savo praktine veikla norintis prisidėti prie Draugijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo.
3.2.Draugijos garbės nario vardas gali būti suteiktas ypatingai Lietuvos ortopedijai traumatologijai nusipelniusiems asmenims, kurie dėl savo amžiaus arba gyvenamosios vietos negali aktyviai dalyvauti Draugijos veikloje.
3.3. Nariais – korespondentais gali būti studentai-medikai, biologai, gydytojai ortopedai protezuotojai ir kiti aukštąjį mokslą baigę asmenys, besidomintys traumų ir ortopedinių susirgimų gydymu.
3.4. Prašymas priimti į Draugijos narius pateikiamas regioninei arba draugijai pagal specialybę, kuri vykdo naujų narių priėmimą pagal savo nuostatus.
3.5. Draugijos garbės narių kandidatūros pateikiamos Draugijos suvažiavimo metu ir jais tampa kandidatai, surinkę 2/3dalyvaujančių posėdyje balsų.
3.6. Draugijos nariai turi teisę:
– Rinkti ir būti išrinktam į Draugijos vadovaujančius organus ir revizijos organus.
– Dalyvauti Draugijos suvažiavimuose ir kituose susirinkimuose sprendžiamojo balso teise.
– Dalyvauti visuose Draugijos organizuojamuose renginiuose.
– Nustatyta tvarka naudotis Draugijos inventoriumi, biblioteka ir Draugijos specialistų pagalba.
– Spausdinti savo mokslinius straipsnius Draugijos leidiniuose, naudotis Draugijos archyvu, atstovauti Draugiją tarptautiniuose moksliniuose forumuose.
– Išstoti iš Draugijos, jeigu jo netenkina Draugijos valdybos ir visos Draugijos veikla.
– Draugijos Garbės nariai turi teisę nemokėti nario mokesčio ir Suvažiavimo
dalyvio mokesčio ( šiuos mokesčius už garbės narį dengia Draugija iš savo
iždo)
3.7. Kiekvienas Draugijos narys turi teisę dalyvauti kitų Draugijų ar klubų veikloje be atskiro leidimo.
3.8. Kiekvienas tapęs Draugijos nariu tampa ir EFORT ( European Federation of Orthopedic and Traumatological Associations) nariu.
3.9. Draugijos narys privalo:
– Vykdyti Draugijos įstatų reikalavimus, laikytis vidaus tvarkos taisyklių.
– Aktyviai dalyvauti Draugijos darbe, jos organizuojamuose renginiuose.
– Ginti Draugijos garbę.
– Laiku ir tvarkingai mokėti nario mokestį.
– Vykdyti visuomeninius įpareigojimus ir įsipareigojimus.
– Taupiai ir saugiai naudoti Draugijos turtą.
3.10. Draugijos nariai gali būti skatinami arba baudžiami visuotinio narių susirinkimo arba Valdybos sprendimu.
3.11 Už antivisuomeninį elgesį, Draugijos įstatų ir vidaus taisyklių nesilaikymą, nario mokesčio nemokėjimą ( laike vienų metų, jiems praėjus) regioninio padalinio valdybos sprendimu narys gali būti pašalintas iš Draugijos narių. Pasibaigus narystei, nario mokesčiai ar kitaip Draugijai perduotos lėšos ir turtas nariams negrąžinama.
3.12. Draugijos Prezidentas tvarko Draugijos narių sąrašą, kuris turi būti laisvai prieinamas kiekvienam nariui.
4. DRAUGIJOS VALDYMAS
4.1. Draugijos aukščiausias organas yra bendras Draugijos narių suvažiavimas.Taip pat sudaromas vienasmenis valdymo organas – prezidentas bei kolegialus valdymo organas – valdyba.
4.2. Bendras Draugijos narių suvažiavimas šaukiamas Valdybos kas 2 metai. Suvažiavimas išsirenka įgaliotinius.
4.3. Esant reikalui arba jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Draugijos narių, prezidentas arba revizorius, gali būti šaukiamas neeilinis suvažiavimas.
4.4. Bendras Draugijos narių suvažiavimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau ½ narių. Suvažiavimo nutarimai priimami paprastu dalyvaujančių narių balsų dauguma, išskyrus Draugijos įstatų priėmimo, jų pakeitimo ar papildymų ir veiklos pasibaigimo klausimus. Minėti klausimai sprendžiami 2/3 balsų dauguma.
4.5. Bendras Draugijos narių suvažiavimas:
– priima, keičia ir papildo įstatus;
– renka Draugijos valdybą, prezidentą ir revizijos komisiją;
– renka revizijos komisiją ne mažiau kaip iš 3 narių;
– tvirtina Valdybos ir revizoriaus ataskaitas;
– peržiūri ir tvirtina darbo planus;
– tvirtina išlaidų ir pajamų sąmatą;
– nustato nario mokesčio dydį, kuris kaip nario mokesčio dalis pervedamas į Draugijos sąskaitą už kiekvieną Draugijos narį iš regioninio Draugijos skyriaus;
– tvirtina regioninių padalinių ir specialybių padalinių nuostatus ir vidaus tvarkos taisykles;
– sprendžia Draugijos veiklos pasibaigimo klausimus.
4.6. Draugijos veiklai tarp suvažiavimų vadovauja Valdyba. Valdyba dvejų metų laikotarpiui formuojama ne mažiau iš 9 narių, renkamų suvažiavime. Valdybos nariai renkami slaptu balsavimu. Išrinktu laikomas pretendentas, surinkęs ne mažiau kaip 50% rinkimuose dalyvavusių narių balsų. Absoliučią daugumą balsų surinkęs Valdybos narys tampa Draugijos viceprezidentu. Paskutinės kadencijos prezidentas automatiškai įeina į naujos valdybos sudėtį ir tampa valdybos Garbės nariu vienai kadencijai, be balsavimo teisės. Valdyba papildoma nuo regioninių ir specialybių draugijų deleguotais nariais.
4.7. Regioniniai ir specialybių skyriai 1 savaitę prieš suvažiavimą pateikia valdybai siūlomą kandidatų į ateinančios kadencijos valdybą sąrašą. Balsavimo biuletenis sudaromas remiantis visomis pasiūlytomis kandidatūromis. Į biuletenį automatiškai patenka siūlyti ir neišrinkti kandidatai į Draugijos Prezidento postą.
4.8. Draugijos Valdyba:
– sušaukia bendrą suvažiavimą ir sudaro darbotvarkę;
– pateikia suvažiavimui tvirtinti savo veiklos ataskaitą;
– įgyvendina suvažiavimo nutarimus;
– tvarko Draugijos turtą;
– steigia Draugijos skyrius;
– Valdybos posėdyje atviru balsavimu renka Draugijos sekretorių ir iždininką;
– samdo asmenis įstatuose numatytai veiklai vykdyti;
– svarsto kitus Draugijos klausimus, išskyrus tuos, kurie priskirti suvažiavimo (įgaliotinių susirinkimo) kompetencijai;
– sudaro komisijas atskiriems klausimams spręsti bei tirti;
– pristato nusipelniusius Draugijos narius garbės vardui gauti.
– Renka 2 delegatus nuo Draugijos į EFORT Generalinę Asamblėją.
4.9. Valdybos posėdžiai šaukiami pagal reikalą, bet ne rečiau kaip du kartus metuose.
4.10. Draugijos Prezidentas (kuris kartu yra ir valdybos pirmininkas) vadovauja Valdybos veiklai, šaukia Valdybos posėdžius, pasirašo Draugijos dokumentus, atstovauja Draugijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis, valdžios institucijomis bei kt. Prezidentui nesant, jo pareigas atlieka viceprezidentas. Kai Valdybos narys negali tęsti savo darbo iki kadencijos pabaigos, Valdyba turi teisę tam laikotarpiui paskirti naują narį vakuojančiai vietai užimti.
Prezidentas gali būti išrinktas pakartotinai, tačiau be pertraukos vadovauti Draugijai jis gali ne daugiau kaip dvi kadencijas. Pretendentais į Prezidentus gali būti siūlomi Draugijos nariai , turintys mokslinį laipsnį arba vardą . Išrinktu laikomas pretendentas, surinkęs absoliučiai daugiausia balsų. Draugijos Prezidentas renkamas slaptu balsavimu. Kandidatai turi būti regioninių skyrių pasiūlyti iš anksto . Prezidento rinkimai vyksta prieš Valdybos rinkimus.
4.11. Už Draugijos veiklą atsako Draugijos Valdyba ir prezidentas.
4.12. Draugijos veiklą kontroliuoja revizinė komisija, kuri už savo veiklą atsiskaito bendram Draugijos narių suvažiavimui (įgaliotinių susirinkimui). Revizorius tikrina, kaip laikomasi šių įstatų , Valdybos bei susirinkimų nutarimų, kontroliuoja visų struktūrinių padalinių veiklą, finansinę bei kitą dokumentaciją. Revizinė komisija iš savo tarpo išsirenka pirmininką.
4.13. Draugijos struktūriniai padaliniai – skyriai steigiami teritoriniu funkciniu ar kitokiu pagrindu įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti. Skyriai organizuojami vietose įgyvendinti šiuose įstatuose numatytiems tikslams.
4.14. Skyriai steigiami Valdybos sprendimu.
4.15. Draugijos skyriai gali turėti savo nuostatus, kurie neprieštarauja šiems įstatams. Draugijos skyriai einamiems reikalams tvarkyti ir skyriaus kompetencijų klausimų sprendimui išsirenka savo Valdybas, pirmininką ir skiria skyriaus iždininką, kurie tiesiogiai vadovauja skyriaus darbui.
4.16. Skyrius vykdo naujų Draugijos narių priėmimą, vadovaudamasis savo nuostatais. Nauji nariai automatiškai tampa Draugijos nariais.
4.17. Skyriaus veikla, prieštaraujanti šiems įstatams, sustabdoma Valdybos nutarimu iki bendro Draugijos narių suvažiavimo, kuris priima galutinį sprendimą dėl tolimesnės skyriaus veiklos. Pasibaigus skyriaus veiklai, likęs skyriaus turtas ir lėšos perduodamos Draugijai.
5. DRAUGIJOS LĖŠOS IR JŲ PANAUDOJIMAS
5.1. Draugijai nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, įrenginiai, transporto priemonės, socialiniai ir labdaros objektai, taip pat kitas turtas, reikalingas jos įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, kuris gali būti įgytas už Draugijai priklausančias lėšas, taip pat dovanojimo, paveldėjimo ar kitokiu būdu.
5.2. Draugijos lėšas sudaro:
– stojamieji ir nario mokesčiai;
– fizinių asmenų, labdaros organizacijų ir labdaros fondų dovanotos (paaukotos) lėšos;
– kredito įstaigų palūkanos už saugomas Draugijos lėšas;
– kitos teisėtai gautos lėšos.
– 25% lėšų, likusių po atsiskaitymų nuo surinktų organizuojant Draugijos
suvažiavimą.
5.3. Draugijos lėšos naudojamos tik įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti.
6. DRAUGIJOS VEIKLOS PASIBAIGIMAS
6.1. Draugijos veikla pasibaigia bendro narių suvažiavimo nutarimu, dalyvaujant ne mažiau 2/3 narių arba Lietuvos Respublikos įstatymais numatytos valstybės institucijos sprendimu.
6.2. Visus klausimus, susijusius su Draugijos veiklos pasibaigimu, sprendžia susirinkimo išrinkta likvidacinė komisija.
6.3. Pasibaigus Draugijos veiklai, likęs turtas ir lėšos (patenkinus kreditorių reikalavimus, grąžinus skolas, atsiskaičius su dirbusiais pagal sutartis ir kt.) sunaudojama įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos įstatai priimti 2004 m. spalio 26 d. įvykusiame Draugijos suvažiavime.